|
|
Post by Damon Salvatore on May 21, 2012 9:42:03 GMT -5
Deimonas sukrizeno.
- Ką nori sužinoti? Ar mes pasibučiavom? Ar mes bučiavomės, Elena? TAIP. Mes tai darėm. Laimingas dabar?
|
|
|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 9:42:49 GMT -5
Stefano kraujas uþkaito. Jis stipriai suëmë Deimonà uþ kaklo ir prirëmë já prie sienos.
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on May 21, 2012 9:45:03 GMT -5
- Liaukitës! - suðuko Elena.
|
|
|
|
Post by Damon Salvatore on May 21, 2012 9:46:51 GMT -5
Deimonas nustūmė Stefaną nuo savęs ir pasitaisė marškinėlių apykaklę. Ant kaklo jautė jo stiprių rankų paliktas žymes.
- Tvardykis, Stefanai. Tu turi problemų. Aš galiu tau padėti jas įveikti.
|
|
|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 9:48:04 GMT -5
- Tu turësi problemø, jei nepaliksi Elenos ramybëje. - pasakë Stefanas grieþtu tonu, bet balsas buvo ramus.
Tai buvo grasinimas. Jis tikrai galëtø nuþudyti savo brolá, jei to reikëtø, kad apsaugotø Elenà.
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on May 21, 2012 9:49:02 GMT -5
- Stefanai, viskas gerai. Jis man nieko blogo nepadarë. Mes draugai. Að juo pasitikiu.
|
|
|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 9:49:26 GMT -5
- Elena, tu neþinai...
|
|
|
|
Post by Damon Salvatore on May 21, 2012 9:50:33 GMT -5
Deimonas kilstelėjo antakį.
- Pirmyn, Stefanai. Pasakyk jai. Pasakyk, kas mes. Atskleisk didžiausią mūsų paslaptį. Priversk ją nekęsti mūsų. Nekęsti TAVĘS.
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on May 21, 2012 9:51:24 GMT -5
Elena nebeþinojo nei kà daryti, nei kà sakyti.
- Pasakyti man kà? Deimonai? Stefanai? - ji þiûrëjo á abu.
|
|
|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 9:52:16 GMT -5
Stefanas nepratarë në þodþio. Jo akys degë pykèiu ir neapykanta broliui, tokia stipria, kurios dar niekad niekam nejautë.
|
|
