|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 9:26:53 GMT -5
- Èia maþas miestelis, visi viskà þino. - iðtarë Stefanas ir prisiminë, kad negali áeiti á namà.
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on May 21, 2012 9:27:47 GMT -5
- A, taip. - pratarė Elena, po truputį atgaudama galimybę normaliai įkvėpti ir iškvėpti. - Nori užeiti? - pasiūlė Elena.
|
|
|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 9:29:02 GMT -5
- Taip. Þinoma. - atsakë Stefanas, o balse prieð tai juntamas pyktis ir suirzimas iðnyko kaip dûmas.
Jis nusiðypsojo Elenai ir akys suspindo. Jis nedràsiai, tarsi bijodamas to, kas jo laukia ðiame name, áëjo vidun.
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on May 21, 2012 9:32:51 GMT -5
Elena nusišypsojo Stefanui, ir jam pro ją praėjus, padvelkė jo kvepalų aromatas ir Elena apsvaigo. Ji net pamiršo Deimoną, jo bučinius, glamones, jo tvirtą kūną, prigludusį prie josios, ji dabar tenorėjo atsidurti šio nepažįstamojo glėbyje. "Kas man darosi? - klausė savęs Elena. - Kodėl aš taip jaučiuosi, būdama šalia jo, juk aš jo net nepažįstu." Elena negalėjo paaiškinti to jausmo, kurį juto būdama šalia jo, alsuodama jo kvapu.
- Taigi... jis svetainėje, štai ten, - parodė Elena ir praleido jį. - Mes žiūrėjom skambutį. Gal norėtum konors? Kolos, traškučių...?
|
|
|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 9:34:02 GMT -5
- Kola bus gerai. - atsakë Stefanas, ir apsidairë. - Graþus namas, Elena. - pasakë Stefanas. - Labas, Deimonai.
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on May 21, 2012 9:35:53 GMT -5
- Atnešiu... - ištarė Elena ir nuskubėjo į virtuvę.
Norėjo pasislėpti, kad jis nepamatytų jos užkaitusių skruostų, kai šis ištarė jos vardą. Elena ištraukė iš šaldiklio tris skardines kolos ir sugrįžo į svetainę.
- Štai, - padavė Stefanui su Deimonu ir pati atsisėdo ant sofos, atsidarė skardinę ir gurkštelėjo.
|
|
|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 9:37:13 GMT -5
- Matau skambutá jau baigë. - pasakë Stefanas, þiûrëdamas á ekranà.
Po to nukreipë savo þvilgsná á Deimonà ir suraukë antakius.
- Kà jûs dar èia veikët?
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on May 21, 2012 9:38:10 GMT -5
- Ta prasme? Nieko, tik žiūrėjom filmą. - pasakė Elena sutrikusi. - O ką tu manei?
|
|
|
|
Post by Damon Salvatore on May 21, 2012 9:39:42 GMT -5
- Stefanai, kokia staigmena. Šimtas metų. - šypsodamasis Deimonas apkabino brolį, nors, žinoma, tai nebuvo nuoširdus gestas.
Tiesiog norėjo pasirodyti geras ir mylintis brolis prieš Eleną.
|
|
|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 9:41:11 GMT -5
Stefanas atstûmë Deimonà.
- Nereikia èia tø meilës gestø, gerai? Suprantu, kà nori pavaidinti, koks tu mylintis brolis, geras, la la la. Dar kartà paklausiu. Kà èia veikëte?
|
|
