|
|
Post by Elena Gilbert on Jun 7, 2012 2:27:31 GMT -5
1. EUROPA IR LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS VISUOMENËS FORMAVIMASIS (IKI XV A. PAB.)
1.1. Krikðèionybës plitimas Europoje viduramþiais: frankø (V a.), slavø (Kijevo Rusia, Lenkija – X a.) christianizacija. Krikðèionybës skilimo XI a. á Vakarø ir Rytø baþnyèias prieþastys ir padariniai. Katalikø baþnyèios átaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynø vaidmuo visuomenës gyvenime.
1.2. Kryþiaus þygiø á Rytus (XI-XIII a.) vaidmuo Europos visuomenës kaitoje: baudþiaviniø santykiø irimas, Katalikø baþnyèios pozicijø stiprëjimas, netolerancijos apraiðkos, pokyèiai kasdieniniame gyvenime.
1.3. Feodalizmo pagrindiniai bruoþai:
vieðpatavimo ir pavaldumo santykiai, hierarchija, ekonominë sistema.
1.4. Vakarø Europos luominës visuomenës modelis. Luominës privilegijos (bajorija, dvasininkija) ir neprivilegijuoti sluoksniai (treèiasis luomas).
1.5. Miestø savivalda (Magdeburgo teisë).
1.6. Vienuolynø vaidmuo visuomenës kultûriniame gyvenime. Viduramþiø universitetø atsiradimas, studijø juose organizavimas.
1.7. Romaninës ir gotikinës architektûros Vakarø Europoje bruoþai, ðiø stiliø skirtumai ir juos lëmusios prieþastys.
1.8. Vokieèiø riteriø ordinø atsikraustymo á baltø þemes prieþastys ir pasekmës. Mindaugo vaidmuo kuriant Lietuvos valstybæ. Mindaugo krikðto 1251 m. ir karûnacijos 1253 m. prieþastys ir reikðmë.
1.9. Lietuvos krikðto problema XIV a.
1.10. Lietuvos visuomenës kaitos iðorinës prieþastys XIII-XV a.: kovos su ordinais (1236 m. Saulës, 1260 m. Durbës, 1410 m. Þalgirio mûðiai); valstybës teritorijos plëtimasis; Gedimino, Algirdo, Kæstuèio, Jogailos, Vytauto tarptautinë politika.
1.11. Lietuvos visuomenës kaitos XIII–XV a. vidinës prieþastys:
1385 m. Krëvos sutarties reikðmë; Lietuvos (1387 m.) ir Þemaitijos krikðto poveikis visuomenës raidai; Jogailos privilegijos (bajorams katalikams, Vilniaus vyskupui ir Vilniaus miestieèiams) ir luominës visuomenës formavimasis.
1.12. Lietuvos savarankiðkumo klausimas santykiuose su Lenkija dinastinës unijos (1386-1569 m.) laikais.
1.13. Bajorø luomo vaidmens stiprëjimas (1447 m. Kazimiero ir 1492 m. Aleksandro privilegijos).
1.14. Didþiojo kunigaikðèio valdþia ir didikø luominis atstovavimas (Ponø taryba). Miestø savivaldos (Magdeburgo) teisës. Valstieèiø statuso kaita.
1.15. Etninë (lietuviai, slavai, þydai, totoriai, karaimai) ir religinë (pagonys, staèiatikiai, katalikai) Lietuvos visuomenës ávairovë ir jos kaita XIII-XV a.
1.16. Pagoniðkosios epochos Lietuvos kultûros (religija, raðtija) pagrindiniai bruoþai. Krikðto priëmimo reikðmë krikðèioniðkos kultûros plitimui (raðtija, mokyklos, sakralinë architektûra) Lietuvoje.
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on Jun 7, 2012 2:28:08 GMT -5
2. EUROPOS IR LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS VISUOMENËS KAITA XVI-XVII A. VID.
2.1. Naujøjø amþiø laikotarpio Europoje esminiai bruoþai: prekybos ir miestø vaidmens augimas, visuomenës socialinës struktûros kaita.
2.2. Kristupo Kolumbo, Vasko da Gamos, Ferdinando Magelano geografiniø atradimø reikðmë.
2.3. Reformacijos ir kontrreformacijos sàjûdþiai XVI a. Svarbiausios Martyno Liuterio baþnyèios reformavimo idëjos.
2.4. Jëzuitø ordino vaidmuo stiprinant katalikø baþnyèios pozicijas. Reformacijos sklaida Europoje.
2.5. Humanizmo ir Renesanso kultûros svarbiausi bruoþai Europoje.
2.6. Johano Gutenbergo, Mikalojaus Koperniko, Leonardo da Vinèio, Nikolo Makiavelio veiklos reikðmë.
2.7. Reformacijos ir kontrreformacijos sàjûdþiai LDK ir jø átaka visuomenei.
2.8. Abraomo Kulvieèio veikla Vilniuje.
2.9. Pirmosios lietuviðkos knygos Martyno Maþvydo „Katekizmas“ iðleidimo (1547 m.) aplinkybës ir reikðmë. Mikalojaus Daukðos veiklos reikðmë.
2.10. LDK luomø XVI–XVII a. pagrindinës teisës ir prievolës.
2.11. Valakø reforma ir jos padariniai.
2.12. Liublino unijos (1569 m.) prieþastys ir esmë. LDK ir Lenkijos pozicijø skirtumai derybose dël Liublino unijos. Þygimanto Augusto, Mykolo Radvilos Rudojo ir Jono Chodkevièiaus poþiûriai á Liublino unijà.
2.13. Abiejø Tautø Respublikos valstybës valdymas po Liublino unijos.
2.14. Vilniaus universiteto ákûrimo (1579 m.) aplinkybës ir reikðmë.
2.15. Lietuvos Statutai apie valstybës valdymà ir visuomenæ.
2.16. Konfesinës visuomenës struktûros kaita.
2.17. Stepono Batoro nuopelnai LDK.
2.18. XVII a. vidurio karø su Rusija ir Ðvedija poveikis LDK valstybei ir visuomenei. Këdainiø sutarties su Ðvedija sudarymo aplinkybës.
2.19. Humanizmo ir Renesanso kultûros svarbiausi bruoþai LDK.
2.20. Pranciðkaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio, Kazimiero Vijûko-Kojelavièiaus, Kazimiero Semenavièiaus, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus veiklos reikðmë.
2.21. Remiantis pasirinktais pavyzdþiais, apibûdinti barokinæ architektûrà.
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on Jun 7, 2012 2:28:50 GMT -5
3. APÐVIETOS EUROPOJE LAIKAI IR LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS VISUOMENËS GYVENIMO POKYÈIAI
3.1. Svarbiausios Apðvietos filosofijos idëjos apie þmogø, valstybës ir visuomenës santykius. Þano Þako Ruso ir Ðarlio Monteskjë visuomeninës santvarkos tobulinimo idëjos.
3.2. Apðvietos idëjø átaka Prancûzijos politiniam gyvenimui. Apðviestojo absoliutizmo esmë.
3.3. 1789 m. Prancûzijos revoliucijos prieþastys ir raidos ypatybës. Þmogaus ir pilieèiø teisiø deklaracijos idëjos ir jø reikðmë. Jakobinø diktatûra ir M. Robespjero vaidmuo. Revoliucijos rezultatai.
3.4. Napoleono Bonaparto vidaus politikos pertvarkymai Prancûzijoje. Napoleono imperijos þlugimo prieþastys.
3.5. 1815 m. Vienos kongreso pagrindiniai nutarimai ir teritoriniai pokyèiai Europoje. Ðventosios sàjungos tikslai. Napoleono karø pasekmës LDK.
3.6. Svarbiausiø klasicizmo kultûros bruoþø apibûdinimas remiantis pasirinktais architektûros, dailës, literatûros pavyzdþiais.
3.7. Svarbiausi demografiniai, ekonominiai LDK pokyèiai nuo XVII a. vidurio iki ATR padalijimø.
3.8. Uþsienio valstybiø kiðimasis á ATR vidaus politikà.
3.9. Bajoriðkoji demokratija ir LDK pilietiðkumo samprata XVII a. vid. - XVIII a.
3.10. Mëginimai reformuoti Abiejø Tautø Respublikà XVIII a. antroje pusëje ir Ketveriø metø seimo reformos. Stanislovo Augusto Poniatovskio veikla valstybës þlugimo iðvakarëse. 1791 m. geguþës 3-iosios konstitucijos nuostatos apie valstybës valdymà ir visuomenæ. Targovicos konfederacijos siekiai ir veiklos rezultatai.
3.11. Valstybës padalijimai (1772, 1793, 1795) ir jø reikðmë.
3.12. 1794 m. sukilimo tikslai ir jo rezultatai. Tado Kosciuðkos ir Jokûbo Jasinskio vaidmuo sukilime.
3.13. Svarbiausiø klasicizmo kultûros bruoþø Lietuvoje apibûdinimas remiantis pasirinktais architektûros, dailës, literatûros pavyzdþiais.
3.14. Edukacinës komisijos veikla.
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on Jun 7, 2012 2:29:22 GMT -5
4. LIETUVOS VISUOMENË EUROPOS IR PASAULIO POKYÈIØ XIX-XX A. PR. APLINKOJE
4.1. Pramonës perversmo esmë ir raida. Pramonës perversmo sukelti pokyèiai gamybos organizavime. Naujø transporto ir komunikavimo priemoniø atsiradimas.
4.2. Pramonës perversmo nulemti visuomenës struktûros pasikeitimai, gyventojø skaièiaus augimas, urbanizacija.
4.3. XIX a. politiniø sroviø (liberalizmo, socializmo, konservatizmo) skirtumai ir jø vaidmuo visuomeniniame gyvenime.
4.4. Nacionalizmo idëjø plitimas Europoje ir tautinës valstybës idëjos realizavimas kuriant Vokietijos imperijà.
4.5. O. Bismarko vaidmuo vienijant Vokietijà.
4.6. Maþosios Lietuvos likimas Vokietijos imperijoje.
4.7. I pasaulinio karo (1914-1918 m.) prieþastys ir rezultatai.
4.8. Politiniai pokyèiai Rusijoje 1917 metais. Bolðevikø diktatûros ávedimas.
4.9. Rusijos valdþios politika Lietuvoje: „lenkø pradø naikinimas“ ir „rusø pradø atkûrimas“.
4.10. Lietuvos tautinio atgimimo uþuomazgos Vilniaus universitete.
4.11. 1830–1831 m. sukilimo Lietuvoje prieþastys ir padariniai.
4.12. 1861 m. baudþiavos panaikinimo Lietuvoje reikðmë.
4.13. 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje prieþastys ir padariniai.
4.14. Zigmanto Sierakausko, Konstantino Kalinausko, Antano Mackevièiaus vaidmuo sukilime.
4.15. Nelegalios lietuviðkos spaudos platinimas ir lietuviø ðvietimas spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904 m.).
4.16. Jurgio Bielinio veikla platinant nelegalià spaudà.
4.17. Lietuviø moderniosios tautos formavimosi aplinkybës.
4.18. „Auðros“ (1883 m.) ir „Varpo“ (1889 m.), „Tëvynës sargo“, Jono Basanavièiaus, Vinco Kudirkos ir Juozo Tumo Vaiþganto nuopelnai tautinam sàjûdþiui.
4.19. Politiniø partijø (Lietuvos socialdemokratø, Lietuvos demokratø ir Lietuvos krikðèioniø demokratø) kûrimasis.
4.20. Didþiojo Vilniaus Seimo (1905 m.) nutarimai ir jø reikðmë.
4.21. Vokieèiø okupacinio reþimo (1915-1918 m.) Lietuvoje poveikis visuomenës politinei, ekonominei ir socialinei raidai.
4.22. Lietuviø politiniai siekiai Pirmojo pasaulinio karo metais (1917-1918).
4.23. Vilniaus konferencijos nutarimai ir jø reikðmë.
4.24. Lietuvos tarybos (1917 m.) pastangos atkurti Lietuvos valstybæ: 1917 m. gruodþio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d. aktø dël Lietuvos valstybingumo atkûrimo panaðumai ir skirtumai.
4.25. Adomo Mickevièiaus, Simono Daukanto, Motiejaus Valanèiaus, Vinco Pietario, Jono Maèiulio Maironio, Lauryno Ivinskio, Petro Vileiðio, Mikalojaus Konstantino Èiurlionio veiklos reikðmë Lietuvos kultûrai.
4.26. Lietuviø mokslo draugijos reikðmë.
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on Jun 7, 2012 2:31:03 GMT -5
5. VISUOMENË TARPUKARIO IR ANTROJO PASAULINIO KARO EPOCHOJE (1919-1945)
5.1. Europos politinio þemëlapio kaita po Pirmojo pasaulinio karo.
5.2. Vudro Vilsono 14 punktø esminës idëjos.
5.3. Paryþiaus taikos konferencijos pagrindiniai nutarimai. 1919 m. Versalio taikos sàlygos. Tautø Sàjunga ir jos tikslai.
5.4. Demokratijos krizës Rytø Europos ðalyse prieþastys ir pasekmës to meto visuomenës raidai.
5.5. Sovietø Rusijos ir Sovietø Sàjungos politinë, ekonominë ir socialinë raida. Teroro politikos pasekmës visuomenës gyvenimui.
5.6. Faðizmo ideologijos svarbiausios idëjos. 1922 m. Italijos faðistø atëjimo á valdþià prieþastys. Benito Musolinio valdymas.
5.7. 1929 m. Didþiosios ekonominës krizës prieþastys ir poveikis visuomenës raidai.
5.8. Nacizmo ir faðizmo ideologijø skirtumai. 1933 m. nacionalsocialistø atëjimo á valdþià prieþastys. Nacistinës Vokietijos politinë, ekonominë ir socialinë raida.
5.9. Totalitariniø reþimø Sovietø Sàjungoje ir Vokietijoje panaðumai ir skirtumai.
5.10. Vladimiro Lenino, Josifo Stalino, Adolfo Hitlerio veikla átvirtinant totalitariná valdymo bûdà.
5.11. Tarptautiniai santykiai ketvirtajame deðimtmetyje: Tautø Sàjungos veiklos problemos, Austrijos prijungimas, Miuncheno susitarimas, Sudetø uþëmimas, Èekoslovakijos okupacija, Klaipëdos kraðto uþëmimas, SSRS ir Vokietijos sutartys (1939 08 23, 1939 09 28) ir jø slaptieji protokolai.
5.12. Antrojo pasaulinio karo (1939 09 01-1945 09 02) prieþastys. SSRS ekspansionistinë politika karo pradþioje.
5.13. Antihitlerinës koalicijos sukûrimas, nacistinës Vokietijos politika okupuotose ðalyse, holokaustas, Antrasis frontas, Vokietijos kapituliacija. Jaltos ir Potsdamo konferencijø nutarimai, Japonijos kapituliacija.
5.14. Antrojo pasaulinio karo politiniai padariniai.
5.15. Vinstono Èerèilio, Franklino Ruzvelto, Josifo Stalino veikla Antrojo pasaulinio karo metais.
5.16. 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybës kovos su Sovietø Rusija, bermontininkais ir Lenkija
5.17. Lietuvos tarptautinio pripaþinimo problematika.
5.18. Vilniaus praradimo (1920 m.) ir Klaipëdos kraðto prisijungimo (1923 m.) aplinkybës. Ðiø kraðtø raidos pagrindiniai bruoþai.
5.19. Steigiamojo seimo (1920-1922) reformos: Konstitucijos priëmimas, þemës reforma ir lito ávedimas ir jø reikðmë.
5.20. Svarbiausios Lietuvos uþsienio politikos problemos: santykiai su Sovietø Sàjunga, Vokietija ir Lenkija.
5.21. Lietuvos politinë, ekonominë ir socialinë raida parlamentinio valdymo metais.
5.22. 1926 m. gruodþio perversmo Lietuvoje prieþastys ir padariniai.
5.23. Lietuvos politinë ir ekonominë raida autoritarinio valdymo metais. Augustino Voldemaro ir Juozo Tûbelio vaidmuo politiniame gyvenime.
5.24. Lietuvos Respublikos prezidentø Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus valdymo ypatumai.
5.25. Lietuvos 1922 m. ir 1938 m. Konstitucijø esminiai skirtumai.
5.26. Tautiniø maþumø: þydø, lenkø, vokieèiø ir rusø padëtis tarpukario Lietuvoje.
5.27. Lietuvos tarptautinë politika nepriklausomybës praradimo iðvakarëse: Lenkijos ultimatumas (1938 m.), Klaipëdos kraðto praradimas (1939 kovas), Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis (1939 spalis).
5.28. Lietuvos nepriklausomybës praradimas: 1940 06 14 SSRS ultimatumas Lietuvai ir paskutinis vyriausybës posëdis.
5.29. Pirmoji sovietinë okupacija ir aneksija. Sovietizacija, teroras, 1941 m. birþelio trëmimai. Justo Paleckio ir Vinco Krëvës Mickevièius veikla okupacijos metais.
5.30. Antisovietinës rezistencijos pagrindiniai bruoþai: LAF veiklos reikðmë antisovietinëje rezistencijoje, 1941 birþelio sukilimo Lietuvoje prieþastys ir reikðmë. Juozo Ambrazevièius vyriausybës veikla naciø okupacijos sàlygomis.
5.31. Lietuva naciø okupacijos metais: naciø teroras, holokaustas Lietuvoje, antinacinës rezistencijos ypatybës.
5.32. Svarbiausi Lietuvos XX a. pirmosios pusës ðvietimo, kultûros ir mokslo pasiekimai: bendrojo lavinimo sistema, Lietuvos universiteto ákûrimas, Dainø ðventës, Tautinë olimpiada, Dariaus ir
Girëno skrydis per Atlantà, þymiausi sporto pasiekimai.
5.33. Svarbiausiø pasikeitimø literatûroje, dailëje, muzikoje, teatre ir architektûroje apibûdinimas remiantis pasirinktais pavyzdþiais.
5.34. Lietuvos ðvietimo ir kultûros raidos pagrindiniai bruoþai Antrojo pasaulinio karo metais: universitetø uþdarymas, þymiø visuomenës veikëjø tremtis á Ðtuthofo koncentracijos stovyklà, inteligentijos pasitraukimas ið Lietuvos karo pabaigoje.
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on Jun 7, 2012 2:31:44 GMT -5
6. VISUOMENË ÐALTOJO KARO IR KOMUNIZMO ÞLUGIMO EUROPOJE LAIKAIS
6.1. Teritoriniai ir politiniai pokyèiai Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
6.2. Ðaltojo karo prieþastys ir jo reiðkimosi formos.
6.3. Vinstono Èerèilio kalbos Fultone esmë. Trumeno doktrinos ir Marðalo plano pagrindinës idëjos.
6.4. Komunistiniø reþimø Rytø Europoje ásitvirtinimo prieþastys ir sovietizacijos ypatumai.
6.5. Berlyno blokada ir jos pasekmës. Vokietijos Federacinës Respublikos ir Vokietijos Demokratinës Respublikos susikûrimo aplinkybës.
6.6. NATO (1949 m.) ir Varðuvos sutarties organizacijos kariniø blokø susikûrimas ir jø vaidmuo ðaltojo karo metais.
6.7. JTO tikslai ir pagrindinës institucijos: Generalinë asamblëja ir Saugumo taryba.
6.8. Pasiprieðinimas komunistiniam reþimui: 1956 m. sukilimas Vengrijoje, 1968 m. sukilimas Èekoslovakijoje. Breþnevo doktrinos esmë. „Solidarumo“ judëjimo Lenkijoje esminiai bruoþai.
6.9. 1957 m. Europos Ekonominës Bendrijos ákûrimo reikðmë.
6.10. Átampos augimas ðaltojo karo metais: 1961 m. Berlyno sienos pastatymas ir 1962 m. Karibø krizë. Dþono Kenedþio ir Nikitos Chruðèiovo vaidmuo Karibø krizës metu.
6.11. Lokaliniai karai: Korëjos karo, JAV ásitraukimo á Vietnamo ir SSRS ásitraukimo Afganistano karus prieþastys ir jø padariniai.
6.12. Nikitos Chruðèiovo ir Leonido Breþnevo valdymo ypatumai: nuo „atðilimo“ prie stagnacijos.
6.13. 1975 m. Helsinkyje pasiraðyto Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto reikðmë.
6.14. Michailo Gorbaèiovo pastangos reformuoti komunistiná reþimà. Pertvarkos ir vieðumo politikos tikslai ir rezultatai.
6.15. Sovietø Sàjungos ir pasaulinës komunizmo sistemos þlugimo prieþastys.
6.16. 1989 m. Berlyno sienos griûtis ir vieningos Vokietijos susikûrimo aplinkybës.
6.17. Ðaltojo karo padariniai.
6.18. Lietuvos sovietizacija ir represijos 1944, 1945-1953 m.: kolûkiø kûrimas, trëmimai, politinës represijos, prievartinis ateizmo diegimas, cenzûra ir kultûros ideologizacija.
6.19. Ginkluota rezistencija: tikslai, organizacija, veiklos bûdai ir rezultatai. Jono Þemaièio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Juozo Lukðos-Daumanto vaidmuo rezistenciniame judëjime.
6.20. Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos idëjos.
6.21. Antano Snieèkaus valdymo bruoþai: kraðto industrializacija ir urbanizacija, komunistinës ideologijos diegimas, represijos prieð partizanus ir disidentus.
6.22. Disidentinio judëjimo tikslai ir rezultatai. 1972 m. ávykiai Kaune. Romo Kalantos auka ir skirtingos jos interpretacijos to meto visuomenëje.
6.23. Helsinkio grupës susikûrimas ir jos veikla.
6.24. Laisvës Lygos ákûrimas ir Antano Terlecko vaidmuo disidentiniame judëjime.
6.25. Lietuvos Katalikiðkas pasiprieðinimas sovietizacijai. Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronikos (1972 m.) reikðmë. Vincento Sladkevièiaus, Sigito Tamkevièiaus, Nijolës Sadûnaitës vaidmuo katalikiðkame pasiprieðinime.
6.26. Sovietinës Lietuvos ekonominës ir socialinës raidos 8–9 deðimtmetá ypatybës.
6.27. Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio ákûrimo 1988 m. aplinkybës ir siekiai.
6.28. 1989 08 23 Baltijos kelio reikðmë.
6.29. Vytauto Landsbergio ir Algirdo Brazausko skirtingi poþiûriai á Lietuvos valstybës atkûrimà.
6.30. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo aplinkybës ir jos ágyvendinimo sunkumai.
6.31. 1991 m. sausio 13 d. ávykiø reikðmë Lietuvos istorijai.
6.32. Lietuvos XX a. antros pusës kultûra: sovietinis „liaudies“ meno propagavimas, religijos suvarþymas, inteligentijos veiklos sàlygos, cenzûra, Dainø ðventës, kultûros paminklø griovimas, sovietinei sistemai priimtinø kultûros objektø statybos, dvigubos moralës egzistavimas, ezopinë kalba literatûroje, menininkø kolaboravimas su sovietine sistema, naujo tipo þmogaus (homo sovieticus) formavimas.
6.33. Svarbiausiø pasiekimø literatûroje, dailëje, muzikoje, teatre, kine ir architektûroje apibûdinimas remiantis pasirinktais pavyzdþiais.
6.34. Pasaulio lietuviø bendruomenës veiklos pagrindiniai bruoþai: Vyriausiojo Lietuvos iðlaisvinimo komiteto (VLIK) pagrindiniai siekiai, Lietuviø chartijos idëjos, Baltø laisvës dienos paskelbimo reikðmë, radijo laidø transliacijø ið uþsienio svarba sovietinei Lietuvos visuomenei. Iðeivijos kultûrinës ir politinës veiklos reikðmë Lietuvai.
|
|
|
|
Post by Elena Gilbert on Jun 7, 2012 2:33:01 GMT -5
7. ÐIUOLAIKINËS VISUOMENËS GYVENIMAS IR LIETUVOS VISUOMENËS KAITA NEPRIKLAUSOMOJE VALSTYBËJE
7.1. Europos politinio þemëlapio kaita XX amþiaus paskutiniajame deðimtmetyje.
7.2. Politinës santvarkos kaita, perëjimas prie rinkos ekonomikos Vidurio ir Rytø Europos ðalyse.
7.3. NATO ir Europos Sàjungos plëtra pasibaigus Ðaltajam karui.
7.4. Esminiai pokyèiai Lietuvos visuomenës raidoje po Nepriklausomybës atstatymo: sovietinio ûkio modelio atsisakymas, visuomenës socialinës ir tautinës struktûros kaita, emigracijos prieþastys ir imigracija.
7.5. Lietuvos integracija á tarptautines organizacijas: JTO (1991), NATO (2004) ir Europos Sàjungà (2004).
7.6. Su integracija susijæ pokyèiai visuomenës politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime.
7.7. Pagrindinës demokratijos formos (tiesioginë ir atstovaujamoji) ir jø raiðka ðiuolaikinës valstybës ir visuomenës gyvenime.
7.8. Pagrindiniai ðiuolaikinës demokratijos principai.
7.9. Svarbiausieji politinës partijos bruoþai: organizacija, tikslai ir veikimo priemonës. Rinkimø sistemos (daugumos ir proporcingo atstovavimo).
7.10. Jø tarpusavio ryðys su valstybëje nusistovëjusia partine sistema.
7.11. Lietuvos politinës raidos bruoþai atkûrus nepriklausomybæ.
7.12. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992 m.) átvirtinti Lietuvos valstybës ir visuomenës pamatiniai principai, pilieèiø teisës ir pareigos.
7.13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje átvirtinta valstybës valdþios sistema, valdþios institucijø (Seimo, Vyriausybës, Prezidento) formavimo bûdai ir valdþios galiø (valdymo funkcijø) pasiskirstymas.
7.14. Naujos sàlygos mokslininkams ir meno kûrëjams po Nepriklausomybës atstatymo.
7.15. Dabartinës Lietuvos ðvietimo sistemos skirtumai nuo sovietiniø laikø ðvietimo sistemos.
|
|
