|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 10:03:51 GMT -5
Stefanas ásiverþë á savo kambará ir uþtrenkë duris. Jis ëmë vaikðèioti pirmyn atgal, galvodamas apie Elenà. Jis negalëjo net pagalvoti, kad jie buèiavosi, kad jis lietë jos kûnà, jo lûpos buvo susiliejusios su josios. Jis ëmë vartyti viskà nuo spinteliø, paëmæs këdæ sviedë jà á sienà. Jis bandë kur nors iðlieti susikaupusá pyktá, nes jam nepavyko to padaryti ant Deimono. Ir jis vos neiðpliurpë Elenai tiesos, dël ko jautësi kvailai.
|
|
|
|
Post by Damon Salvatore on May 21, 2012 10:21:52 GMT -5
Deimonas kaip viesulas atsidūrė Stefano kambaryje.
- Gražiai pasidarbavai čia, - žiūrėdamas į išmėtytus daiktus šypsojosi Deimonas. - Visai išsikraustei iš proto? Turėjau išsrėbti tavo privirtą košę.
|
|
|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 10:23:17 GMT -5
Stefanas atsisëdo ant lovos kraðto. Pamëgino atgauti kvapà. Jis taip norëjo voþti Deimonui.
- Tu pats paskatinai mane pasakyti visà tiesà. Prisimeni? Pirmyn, Stefanai, pasakyk jai... - iðkoðë pro sukàstus dantis.
|
|
|
|
Post by Damon Salvatore on May 21, 2012 10:24:39 GMT -5
Deimonas sukikeno.
- Iš tikrųjų. Tu išprovokavai mane. - priminė Deimonas. - Tau nereikėjo pasirodyti. Kodėl atvykai? Mums buvo taip gerai be tavęs, ir yra, žinoma, niekas nepasikeitė.
|
|
|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 10:25:46 GMT -5
Stefanas nesusitvardë. Paèiupo mediná kuolà, ið kurio buvo padaryta beizbolo lazda, ir suvarë jam á ðonà. Ágrûdo dar giliau, kad skausmas bûtø neþmoniðkas.
|
|
|
|
Post by Damon Salvatore on May 21, 2012 10:27:56 GMT -5
Deimonas to nesitikėjo. Jis suriko iš skausmo ir parklupo ant žemės. Suėmęs vieną kuolo galą pamėgino ištraukti, bet skausmas nuvėrė visą kūną.
- Manai, kad esi stipresnis. - pasakė pro sukąstus dantis. - Bet tai pasikeitė tada, kai atsisakei žmonių kraujo. - ištarė Deimonas ir sukaupęs visas jėgas ištraukė kuolą iš kūno.
|
|
|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 10:29:36 GMT -5
- Að pasirinkau kità gyvenimo bûdà, Deimonai. Pas mane dar liko þmogiðkumo. O kur tavo, Deimonai? Kur nors dalelë þmogiðkumo? Kur pasisuki, mirðta þmonës. Jie ne þaislai, jie neskirti tam, kad maitintumeis jais, kol tau atsibos.
|
|
|
|
Post by Damon Salvatore on May 21, 2012 10:30:36 GMT -5
- Aš nesimaitinu Elena. - ištarė Deimonas. - Aš negalėčiau jos nuskriausti. Per daug stipriai ją myliu...
|
|
|
|
Post by Stefan Salvatore on May 21, 2012 10:32:07 GMT -5
- Ji ne Katerina. Tu matai joje jà. Ji ne ji. Tu nemyli jos. Jauti atkerðijæs man, kad Katerina pasirinko ne tave. Tau neiðdegs. Nelásk prie Elenos, arba man reikës tave nuþudyti.
|
|
|
|
Post by Damon Salvatore on May 21, 2012 10:33:26 GMT -5
- Gali mėginti. Bet tu neišskirsi manęs su Elena. Ji jaučia tau gailestį, pažiūrėsim ar sugebėsi tai pakeisti.
|
|
